Naujienos

Lietuviškai kalbantis prancūzas doc. Alexandre’as Cremersas šios kalbos mokėsi Paryžiuje, Nacionaliniame Rytų kalbų ir kultūrų institute (INALCO), o gebėjimus tobulino Vilniaus pedagoginiame universitete. Nors mokytis lietuvių kalbos jį įkvėpė būsimoji žmona, tačiau tai nebuvo vienintelė priežastis – domino ir pati šalis, ir kalba. Šiandien jis – Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas ir mokslininkas, jau šešerius metus gyvenantis Vilniuje. Doc. A. Cremersas džiaugiasi – visai neseniai jam suteikta teisė nuolat gyventi Lietuvoje.

Doc. Alexandre’as Cremersas. Veslavos Sidaravičienės nuotr.

„Anksčiau žmonės nustebdavo, kai išgirsdavo kalbant lietuviškai. Buvo gajus įsitikinimas, kad užsieniečiai lietuvių kalbos nemoka“, – prisimena jis. Dabar reakcija jau kitokia. „Dabar gal džiaugiasi, kad kalbame, bet nebėra tokio „vau“ efekto. Vilnius tapo tarptautiniu miestu“, – teigia INALCO alumnas.

Ketvirtus metus VU Filologijos fakultete dėstantis doc. A. Cremersas atkreipė dėmesį ir į studentų pokyčius. „Kai pirmąkart skaičiau paskaitas, beveik visi studentai buvo lietuviai, išskyrus vieną ukrainietę. Šiemet – priešingai: tik viena lietuvė, o visi kiti – užsieniečiai“, – pasakoja dėstytojas. Į pragmatikos paskaitas, kuriose jis pasakoja apie tai, kaip žodžių ir sakinių reikšmė priklauso nuo situacijos, kalbėtojo ketinimų, adresato ar aplinkybių, susirenka studentai, atvykę studijuoti į Lietuvą iš Azerbaidžano, Egipto, Italijos, Kazachstano, Latvijos, Rumunijos, Vengrijos, Vokietijos ir kitų šalių.

Paklaustas, kodėl, jo nuomone, situacija pasikeitė, doc. A. Cremersas teigia, kad šalis tapo atviresnė, o VU aktyviai pritraukia užsienio studentus. Lietuviškai kalbančių užsieniečių bendruomenė išaugo. „Pažįstu nemažai iš užsienio atvykusių žmonių, kurie kalba lietuviškai“, – sako jis.

Mokytis lietuvių kalbos įkvėpė žmona

Doc. A. Cremersas 2009 m. Paryžiaus aukštojoje normalinėje mokykloje (École normale supérieure) studijavo lingvistiką ir kognityvinius mokslus. Tuomet ir nusprendė mokytis lietuvių kalbos. Baigiamąjį darbą rašė apie įvardžiuotinių būdvardžių semantiką. Pasak jo, lietuvių kalba nėra tokia sunki, kaip dažnai manoma – jos gramatika yra logiška, taisyklinga. „Lietuvių kalbą išmokti yra net lengviau nei prancūzų, kur gausu išimčių“, – šypsosi mokslininkas.

Pusmetį INALCO pasimokęs lietuvių kalbos, jis išvyko studijuoti į Ameriką, tačiau lietuvių kalbos kursų nemetė, juos tęsė nuotoliniu būdu. Nors ir buvo sudėtinga, tačiau jis stropiai atlikdavo visas centro vadovės dr. Hélène de Penanros siųstas užduotis.

Sužinojusi, kad kitą pusmetį studentas pagal „Erasmus“ mainų programą keliauja į Lietuvą, dr. H. de Penanros nusprendė padėti. „Tu neišgyvensi be dalyvių, pusdalyvių ir padalyvių“, – juokiasi prisimindamas perspėjimą pašnekovas. Dėl to jie kartu visą dieną intensyviai stengėsi perprasti šias veiksmažodžio formas.

Doc. Alexandre Cremers. Veslavos Sidaravičienės nuotr.

2010 m. doc. A. Cremersas pradėjo mokslus Vilniaus pedagoginiame universitete. Priešingai nei dauguma „Erasmus“ studentų, lankė paskaitas lietuvių kalba – fonetiką, sintaksę, net magistrantūros kursų dalykus. Kadangi buvo susipažinęs su lingvistika, paskaitų turinys neatrodė visiškai naujas – fonetika, morfologija, sintaksė. Didžiausias iššūkis buvo pati kalba, tačiau pamažu įveikė ir šį barjerą. „Visą dieną tekdavo kalbėti tik lietuviškai, kitaip ir nepavykdavo“, – prisimena jis.

2011 m. grįžo į Paryžių, baigė doktorantūrą, kurį laiką dirbo Amsterdame, o 2019 m. su žmona nusprendė keliauti į Vilnių – miestą, kuris dabar jau tapo jų namais.

„Pragmatika yra universali“

VU dėstytojo tyrimų sritys – semantika ir pragmatika, o šiuo metu jis domisi neapibrėžtaisiais žodžiais – tokiais kaip toli ar daug. Vis dėlto iš pradžių jis gilinosi į klausimų semantiką, vėliau tyrė kalbų matematinius ir kalbinius modelius.

„Tyrėjai bando suprasti, kokias strategijas kalbėtojai taiko rinkdamiesi žodžius ar sakinius, kaip klausytojai suvokia kalbėtojo tikslą. Dėl šios priežasties vis dažniau taikomi matematiniai modeliai, remiamasi ne vien logika“, – aiškina mokslininkas.

Doc. A. Cremersas taip pat domisi, kaip vaikai išmoksta savo gimtąją kalbą. Jis yra atlikęs ne vieną tyrimą su gimtakalbiais prancūzų vaikais.

„Tyrėme, kaip vaikai supranta disjunkciją – loginį veiksmą, reiškiamą jungtimi „ar“, „arba“. Lyginome prancūzų, rumunų ir japonų vaikų kalbą. Paaiškėjo, kad visose kalbose jie elgiasi panašiai. 4–6 metų vaikai, išgirdę sakinį „Ema paėmė bananą arba apelsiną“, neretai supranta, kad ji paėmė abu vaisius. Ne visiems vaikams būdinga ši pereinamoji stadija, tačiau daugumai – taip. Mokslininkai turi teorijų, kodėl taip vyksta, tačiau nuomonės dėl šio reiškinio priežasčių skiriasi. Nors pasitaiko išimčių, vis dėlto išvada aiški – šis reiškinys būdingas daugeliui kalbų.“

Doc. A. Cremersas buvo atsakingas už eksperimentus Prancūzijoje, kuriuos įgyvendino kartu su savo kolege. Pirmieji projektai buvo pradėti dar 2015-aisiais, o šiemet baigėsi projektas su rumunais. Bukarešte vykdytame projekte pagrindinis dėmesys buvo skirtas vaikams. „Suaugusius respondentus galima apklausti internetu, o vaikus tenka testuoti tiesiogiai – lankytis mokyklose, dirbti jų gimtąja kalba“, – pasakoja jis. Lietuvoje tokių eksperimentų kol kas tyrėjas dar nevykdo.

Anot jo, pragmatika yra universali. „Yra kultūrinių skirtumų, tačiau lingvistinių – gerokai mažiau. Priešingai nei sintaksei ar morfologijai, pragmatikai svarbūs universalieji bendravimo principai, ir norint juos suprasti nebūtina studijuoti daugybės kalbų“, – teigia mokslininkas.

Vilnius – pasikeitęs miestas

Doc. A. Cremerso nuomone, pastaraisiais metais Vilnius labai pasikeitė. „Šis miestas man visada patiko: nors jis nedidelis, tačiau kartu ir tarptautinis“, – sako jis. Gyvendamas Antakalnyje tyrėjas džiaugiasi gamta šalia namų – vos keli žingsniai, ir prasideda regioninis parkas. Nors žmona kilusi iš Klaipėdos ir šeima dažnai lankosi prie jūros, jam artimesni Vilniaus miškai. „Mėgstu grybauti“, – prisipažįsta prancūzas.

Doc. Alexandre Cremers. Veslavos Sidaravičienės nuotr.

Šeima planuoja likti gyventi Lietuvoje. Dukra ir sūnus lanko prancūzų licėjų, o pats doc. A. Cremersas įsitraukęs į mokyklos bendruomenę – yra valdybos komiteto narys. „Vaikai Lietuvoje turi nemažai galimybių kalbėti lietuviškai, todėl pasirinkome prancūzų licėjų“, – aiškina jis.

Nors Paryžiuje yra daugiau darbo pasiūlymų, INALCO alumnas pripažįsta, kad gyventi ten su vaikais sudėtingiau: miestas didelis, brangus, trūksta gamtos. Be to, būstą Vilniuje, pasak jo, rasti kur kas lengviau nei Paryžiuje ar Londone. „Vilniuje gyventi lengviau“, – šypsosi pašnekovas.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedra tęsia straipsnių ciklą, pristatydama pasaulio baltistikos (lituanistikos) centrų dėstytojus, studentus ir alumnus – tikrus Lietuvos ambasadorius užsienyje. Lietuvių kalbos mokymas užsienio universitetuose svarbus Lietuvai plėtojant kultūrinius ryšius, stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą ir kuriant šalies įvaizdį. Šias veiklas, bendradarbiaudamas su pasaulio baltistikos centrais, sėkmingai įgyvendina Vilniaus universitetas – siųsdamas dėstytojus, priimdamas studentus, organizuodamas stažuotes, konferencijas ir kursus.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros vyriausioji specialistė dr. Veslava Sidaravičienė

2025 m. spalio 22–25 dienomis Vilniaus universitete bus tikra baltistikos šventė – XIV Tarptautinis baltistų kongresas. Į ją kas penkerius metus susirenka Lietuvos ir užsienio baltistų bendruomenė.

Šia proga Ernesta Kazakėnaitė kalbasi su Latvijos ir Stokholmo universitetų profesoriumi baltistu, būsimo kongreso plenarinio pranešimo autoriumi PĒTERIU VANAGU.

Visą interviu skaitykite: bernardinai.lt

Prof. Pēteris Vanagas savo organizuojame senųjų raštų seminare Latvijos universitete 2017 m. Ernestos Kazakėnaitės nuotrauka

Kviečiame dalyvauti  XIV Tarptautiniame baltistų kongrese, kuris vyks spalio 22–25 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete.

„Kiekvienas besidomintis baltų kalbomis ir jų raštija atras įdomių pranešimų – kongreso tematika aprėpia ne tik baltų kalbų istoriją, indoeuropeistiką, senuosius tekstus, gramatiką, vardyną, bet ir skaitmeninę lingvistiką, latgalistiką, kognityvistiką ir kt. Kongreso sekcijos atspindi baltistikos tyrimų sritis, iš kurių labiausiai galima tikėtis įdomių mokslo atradimų“, – teigia prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė.

Programa

Jau 2025 m. spalio 22–25 dienomis Lietuvos ir užsienio baltistų bendruomenė susirinks į Vilniaus universiteto Baltistikos katedros organizuojamą XIV Tarptautinį baltistų kongresą – nuo 1964-ųjų kas penkerius metus Vilniuje arba Rygoje vykstantį baltų kalbotyros mokslo renginį.

Apie Baltistų kongreso istoriją, šiemet organizuojamą parodą ir žurnalą „Baltistica“ kalbamės su BONIFACU STUNDŽIA – Vilniaus universiteto profesoriumi emeritu, baltistu.

Skaitykite: bernardinai.lt

Baltistas, Vilniaus universiteto profesorius emeritas hab. dr. Bonifacas Stundžia VU Tarptautinėje baltistikos mokykloje 2023 m. Lino Daugėlos nuotrauka

Kviečiu skaityti interviu su Edmundu Trumpa, Latvijos universiteto asocijuotuoju profesoriumi, tyrinėjančiu latvių kalbos tarmes ir mokančiu studentus lietuvių kalbos, kultūros ir literatūros. Pasikalbėjome apie studentus, kurie tarsi devynmyliais batais apsiavę mokosi lietuvių kalbos, apie tai, kur paslėptas raktas, atskleidžiantis skirtumus tarp lietuvių ir latvių kalbos, apie žodžius „apgavikus“, kurie vienoje kalboje reiškia viena, o kitoje – visai ką kita, apie tai, ką reiškia būti lietuviu Latvijoje, kaip keičiasi mūsų ir latvių mentalitetas. Ir dar truputį profesoriškai nuklydome į tai, kaip latvių kalboje vardininkas ėda kilmininką ir į tai, kokie įdomūs gali būti eksperimentinės fonetikos tyrimai pasitelkiant šiuolaikines technologines galimybes.

Daugiau skaitykite: https://pasauliolietuvis.lt

Edmundas Trumpa su šeima | Asm. archyvo nuotr.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia lituanistinių mokyklų mokytojus, Baltistikos centrų dėstytojus, Lietuvos mokytojus lituanistus į nuotolinį seminarą „Tekstai kaip tiltai į lietuvių kalbos mokymą“. 

Seminaras vyks 2025 m. lapkričio 7 d., pradžia 10 val., nuotoliniu būdu ZOOM platformoje. 

Registruotis kviečiama iki 2025 11 05.

Registracijos nuoroda.

Žiemos kursai vyks 2026 m. sausio 5 d. – vasario 3 d. Vilniuje (A1), Kaune (A2) ir nuotoloniu būdu (B1).

Jeigu siekiate gauti stipendiją, paraišką pateikite iki 2025 m. spalio 12 d. Mokantys dalyviai registruotis gali iki lapkričio 1 d.

Registracijos forma užsienio aukštojo mokslo ar tyrimų institucijų studentams, dėstytojams ar tyrėjams.

Registracijos forma lietuvių kilmės asmenims, gyvenantiems užsienyje, arba užsienio lietuvių bendruomenės nariams, ARBA
užsienio aukštojo mokslo ar tyrimų institucijų studentams, dėstytojams ar tyrėjams.

Lietuvių kalba nuo seno domina ir žavi viso pasaulio kalbų tyrėjus. Kas bendro tarp lietuvių ir senosios graikų ar lotynų kalbų? Kodėl kalbininkams svarbios lietuvių liaudies dainos? Ar šiuolaikiniame pasaulyje yra vietos tarmėms?

Apie kalbas ir jų tyrimus Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros lektorė Giedrė Junčytė kalbasi su Danieliu Petit – Paryžiaus Aukštųjų studijų mokyklos (École Normale Supérieure) ir Praktinės aukštųjų studijų mokyklos (École Pratique des Hautes Études) profesoriumi, žinomu indoeuropeistu ir baltistu, Vilniaus universiteto garbės daktaru.

Daugiau skaitykite čia.

„Po prasidėjusio karo Ukrainoje mūsų Vyriausybės elgesys padarė Lietuvą matoma Čekijoje. Dabar jau su nepažįstamu žmogumi susitikus ir pradėjus kalbėti ir paklausus, iš kur, galima sulaukti stipraus palaikymo“, – dalinasi čekus lietuvių kalbos jau du dešimtmečius Prahos Karolio universitete mokanti Geda Montvilaitė.

Pašnekovė pasakoja apie savo darbo specifiką, patirtis ir pomėgius.

Žiūrėkite Širdyje lietuvis.

23-ejų metų Mariam Nachkebiya – studentė iš Sakartvelo, atvykusi į Klaipėdą lietuvių kalbos studijų mainų programai. Per keletą metų ji ne tik puikiai įvaldė lietuvių kalbą, bet ir atrado Klaipėdą. Nors čia gyvena dar tik trumpą laiką – mergina neslepia, kad uostamiestyje jaučiasi kaip namuose.

Svajonės: iš Sakartvelo atvykusi studentė kelionę į Lietuvą planavo jau prieš penkerius metus. Asmeninio archyvo nuotr.

Interviu su Mariam Nachkebiya rasite čia.