Naujienos

Kviečiame dalyvauti tarptautinėje mokslinėje kalbotyros konferencijoje „Aktualūs baltų kalbotyros kalusimai“, skirtoje Latvijos universiteto profesorės kalbininkės Martos Rudzytės (1924–1996) 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Konferencija vyks Rygoje, 2024 m. lapkričio 14–16 d.

PROGRAMA

2025 m. sausio 6 d. prasidės dviejų savaičių lietuvių kalbos žiemos kursai (iki 2025 m. sausio 17 d.), į kuriuos galima užsiregistruoti iki 2024 m. gruodžio 23 d. Paskaitos ir užsiėmimai vyks Vilniaus universiteteto Filologijos fakultete. Išsamią informaciją apie dviejų savaičių žiemos kursus galima rasti čia.

Latvijos universitete Lituanistikos centre įvyko VII vertimo dirbtuvės ir skaitymai. Lituanistikos centras atšventė 25 metų jubiliejų! 16 studentų, autoriams padedant, į latvių kalbą išvertė beveik visą Rasos Aškinytės kuriamo romano „Ši knyga jau kartą buvo parašyta“ skyrių bei Lauryno Katkaus „Paukščiai iš Lenino aikštės“ iš apysakų knygos „Nakvynė Berlyne“.

Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/100007717931156/posts/3845673442366549/?rdid=xVh1EmZqSe0QYEO0

VII vertimo dirbtuvės ir skaitymai

Nuotrauka iš Lituanistikos centro facebook.com paskyros

Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Latvistikos ir baltistikos katedra kviečia į 10-ąją tarptautinę konferenciją „Grammar and Corpora“  (G&C), kuri vyks Latvijos universitete (Mokslo rūmai, Jelgavos g. 3, Ryga) nuo 2025 m. birželio 26 d., ketvirtadienio, iki 2025 m. birželio 28 d., šeštadienio.

Daugiau informacijos: https://gcc.lu.lv/en/ ir https://baltnexus.lt/news/1265/19/GRAMMAR-AND-CORPORA

Lapkričio 12 d. 12 val. kviečiame klausytis nuotolinės doc. habil. dr. Iljos Lemeškino paskaitos „Martyno Mažvydo knygos ir jų akrostichai“. Valstybės lėšomis pagal valdovo pageidavimą ir bažnyčios užsakymą rengdamas ir leisdamas pirmas lietuviškas knygas, Martynas Mažvydas laikėsi viduramžiškos autorystės sampratos. Kadangi knygos kūrėjo vardas neprilygsta Kūrėjo vardui (tai M. Mažvydas sako giesmyno prakalboje), autorius vengė savo vardo išgarsėjimo. Tai nulėmė 1547 m. katekizmo ir 1559 m. agendos anonimiškumą ir pastangą autorystę atskleisti pasirėmus įmantriomis netiesioginės raiškos priemonėmis, kurias gebėjo pastebėti ne kiekvienas. Nepaisant nacionalinio M. Mažvydo sureikšminimo Lietuvoje, jo sukurti akrostichai nebuvo nuodugnaus (lyginamojo) tyrimo objektas. Paskaitoje bus siekiama išaiškinti akrostichų vaidmenį (formą ir turinį), tarpusavio ryšį, atskleisti jų sąveiką su verstiniais šaltiniais.

Būtina išankstinė registracija: https://forms.gle/rJk6YnWmpT2rRDuc7

Registruodamiesi nurodykite tikslų e. pašto adresą. Prisijungimo nuoroda bus atsiųsta dieną prieš renginį.

Latvijos universitete 2022 m. vasario 20-21 dienomis įvyks tarptautinė mokslinė konferencija skirta paminėti akademiko Janio Endzelyno 152-ąsias metines.

Daugiau informacijos:  www.lavi.lu.lv arba https://baltnexus.lt/en/news.

Kviečiame dalyvauti Greifsvaldo universiteto Baltistikos katedros organizuojamoje konferencijoje „Mažosios“ literatūros pasaulyje: lietuvių ir latvių literatūros pasaulio kalbomis recepcija“, kuri vyks 2025 m. birželio 17-18 d.

Literatūrinėje Europos erdvėje knygos iš Lietuvos ir Latvijos seniai nebėra naujiena. Dar prieš keletą dešimtmečių šių šalių grožinė kūryba platesniam vakariečių skaitytojų ratui buvo menkai žinoma, o užsienio leidyklos skeptiškai žiūrėdavo į baltų literatūros vertimus. Lietuvai ir Latvijai atgavus nepriklausomybę ir pradėjus dalyvauti tarptautinėse knygų mugėse, Vakarų šalys ėmė intensyviau domėtis grožine baltų literatūra. Be to, vien per pastaruosius tris dešimtmečius Lietuva ir Latvija parėmė virš 600 prozos ir poezijos vertimų daugiau kaip į 40 pasaulio kalbų.

Literatūrinis vertimas – daugialypis reiškinys, neapsiribojantis vien turinio perteikimu. Kartu tai ir tarpkultūrinio dialogo laidas, galintis lemti tai, kaip svečios šalies literatūra ir kultūra bus suvokiamos krašte, į kurio kalbą verčiama. Pastaraisiais metais apdovanojimais įvertinant arba jiems nominuojant vertimus, Lietuva ir Latvija vis dažniau patenka į Vokietijos skaitytojų akiratį. Paminėtina, kad 2021 m. už Jurgos Vilės knygos „Sibiro haiku“ vertimą (vertėja Saskia Drude) skirta Vokietijos jaunimo literatūros premija, o Zigmundo Skujinio romano „Lova su auksine koja“ vertimas (vertėja Nicole Nau) buvo nominuotas 2023-ųjų Leipcigo knygų mugės premijai. Be to, visuomeniniais pagrindais leidžiamas vokiškas verstinės literatūros žurnalas internete „Tralalit“ vertimus iš lietuvių ir latvių kalbų ne kartą buvo išrinkęs mėnesio vertimu, o Germersheimo vertėjų enciklopedijoje daugėja pavardžių žmonių, verčiančių iš baltų kalbų. Lietuvių ir latvių literatūros vertimų gausėja ir kitose šalyse.

Tarptautiniu mastu augantis baltų literatūros žinomumas skatina domėtis, kaip Lietuvos ir Latvijos literatūros vertimus vertina ne tik akademinė bendruomenė, bet ir platesnis skaitytojų ratas. Ar lietuviškų ir latviškų grožinių kūrinių vertimų recepcija skatina geresnį abiejų šalių kultūros pažinimą užsienyje? Nors šie klausimai priskirtini literatūros sociologijos sričiai, Baltistikos institutas kviečia diskutuoti ir skaityti pranešimus literatūrologijos, vertimo ir kitų mokslo sričių atstovus bei lietuvių ir latvių literatūros vertėjus į bet kokią kalbą. Ypač laukiami pranešimai, baltų literatūros vertimus gvildensiantys šiuo požiūriu:

·         Lietuvių ir latvių literatūros vertimų recepcijos užsienyje istorija,

·         Vertimo kalbos reikšmė Lietuvos ir Latvijos įvaizdžiui bei kultūros suvokimui,

·         Lietuvių ir latvių literatūros vertimai iki ir po 1990-ųjų: ar esama tęstinumo?

·         Populiariausi lietuvių ir latvių kūriniai versus „aukštoji“ literatūra vertėjo akimis,

·         Kaip baltų literatūra verčiama: „išlaikant skambesį“ ar „techniškai“?

·         Literatūros vertimų vaidmuo stereotipų apie lietuvius ir latvius formavimesi,

·         „Mažųjų“ literatūrų vertimai ir kokybinių recepcijos tyrimų galimybės bei iššūkiai.

Maloniai prašome pranešėjus užsiregistruoti iki 2024 m. lapkričio 24 d., el. pašto adresu alina.baravykaite@uni-greifswald.de atsiunčiant iki vieno A4 formato puslapio apimties pranešimo vokiečių arba anglų kalba santrauką bei trumpą biografinę informaciją su kontaktiniais duomenimis. Numatoma pranešimų trukmė – 20 minučių ir 10 minučių diskusijoms.

Konferencijos pranešimus ketinama skelbti Greifsvaldo universiteto bibliotekos skaitmeniniame repozitoriume. Gavus finansavimą, bus dengiama dalis konferencijos dalyvių kelionės ir nakvynės išlaidų.

Daugiau informacijos:

https://baltistik.uni-greifswald.de

CfP Kleine Literaturen 2025 lt

CfP Kleine Literaturen 2025 en

CfP Kleine Literaturen 2025 de

Tarptautinis baltistų kongresas – nuo 1964 m. kas penkerius metus Vilniuje arba Rygoje vykstantis baltų kalbotyros mokslo renginys. 2025 metais kongresas vyks 14-tą kartą ir bus organizuojamas Vilniaus universitete spalio 22–25 d.

Kongreso puslapis: https://www.baltistukongresas.flf.vu.lt/

Šiuo metu kviečiame teikti siūlymus XIV Tarptautinio baltistų kongreso TEMINĖMS sekcijoms aktualiais baltų kalbotyros bei su ja susijusiais klausimais ir būti tų sekcijų organizatoriais.

Kvietimas: https://www.baltistukongresas.flf.vu.lt/kvietimas

Kviečiame dalyvauti VII tarptautinėje taikomosios kalbotyros konferencijoje „Kalbos ir žmonės“, kuri vyks 2025 m. rugsėjo 25–27 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete.

Konferencijos temos:

• Sociolingvistika;
• Kalbų politika;
• Diskurso analizė;
• Vertimas;
• Kalbų mokymas ir mokymasis;
• Kalbų įsisavinimas;
• Kalbų testavimas;
• Tekstynų lingvistika;
• Psicholingvistika;
• Gestotyra;
• Pragmatika ir kt.

Laukiame pranešimų santraukų iki 2025 m. vasario 17 d. kolokviumo koncepcijos ir bendrų santraukų iki 2025 m. vasario 3 d.

Kontaktinis asmuo – Lina Vaškevičienė: lina.vaskeviciene@flf.vu.lt
Daugiau informacijos apie konferenciją: https://litaka.lt/

Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Latvistikos ir baltistikos skyrius kviečia dalyvauti 60-oje prof. Arturo Ozolo dienų tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kalbų sistema, morfemika ir derivacinė morfologija“ 2025 m. kovo 20 ir 21 d.

2025 metų konferencija skirta kalbos gramatinei ir leksinei sistemai bei jos sandaros klausimams, jų aprašymui ir interpretacijai tiek sinchroniniu, tiek diachroniniu aspektais, daugiau dėmesio skiriant morfemikai ir žodžių darybai.

Pagrindinės konferencijos teminės kryptys (tačiau galimos ir kitos, susijusios su kalbos gramatine ir leksine sistema):

1) morfeminės analizės metodika ir probleminiai atvejai;

2) alomorfizmas, jo įvairovė;

3) morfemų polifunkcionalumas;

4) ribiniai morfemų, žodžių ir konstrukcijų atvejai;

5) derivacinės morfologijos formalioji ir semantinė įvairovė, įskaitant ir įvairius ribinius žodžių darybos atvejus;

6) žodžių darybos ir formų darybos santykiai;

7) derivacinė morfologija ir žodžių darybos motyvacija, įvairūs asimetrijos atvejai;

8) žodžių darybos modeliai ir rūšys, jų semantika;

9) kūrybiškumas sudarant žodžius ir papildant kalbos žodyną;

10) žodžių daryba terminologijoje.

Konferencijoje laukiama bendrų, arealinių, tipologinių, kognityvinių, funkcinių, lyginamųjų, komparatyvinių, kiekybinių ir kt. krypties tyrimų, paremtų latvių ir kitų kalbų medžiaga ir parengtų tiek pagal temines kryptis, tiek platesniu aspektu.

Daugiau