Publikacijos

Tarptautinis lituanistikos ir baltistikos mokslininkų tinklas „Baltnexus“

Veslava Račickaja pasakoja apie interneto svetainės „Baltnexus“ teikiamas galimybes ir jos tvarkytojų numatomus atlikti darbus.

Paskutinė proginė aukso moneta skirta baltistikai

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Aisčių menėje pristatyta 10 litų kolekcinė (proginė) moneta, skirta baltistikai. Monetoje jos dailininkas Vaidotas Skolevičius įamžino gintarinį skridinį - storą, netaisyklingos formos sagą primenantį neolito laikų archeologinį radinį, priskiriamą baltų kultūrai.

Interviu „Baltistika Vengrijoje: kontaktai su vengrais atsinaujina“

Etvešo Lorando universiteto Lituanistikos programos kuratorę dr. Aranką Laczházi kalbina hum. m. dr. Laura Laurušaitė.

Interviu „Apie literatūrų lyginimą ir gyvybingąją žuvelę“

Vengrų filologas, baltistas Endre BOJTÁRAS atsako į Lauros Laurušaitės klausimus

Viktorijos Daujotytės straipsnis „Tautiškumas / nacionalumas: kultūros lygmuo“

Patikimai skambanti mintis: „Tautinė savimonė ir valstybinis mąstymas – kiekvienos valstybės pamatas“1. Turėtume pridurti: klasikinė mintis, taikytina klasikinei valstybei. Kas pasikeičia šiandien, kai klasikinius žmogaus ir valstybės parametrus keičia postmodernūs modeliai, konstruojami ir įtakojami ne tik tautinių, bet ir kosmopolitinių nuostatų, naujų darinių, sąjungų?

Vido Kavaliausko straipsnis „Lietuvių kalbos ir kultūros centras Gruzijoje“

2012 m. spalio mėn. Tbilisyje, Gruzijos technikos universitete, atidarytas Lietuvių kalbos ir kultūros centras – pirmasis per visą Lietuvos ir Užkaukazės šalių istoriją. Nemokamas lietuvių kalbos studijas pasirinko apie 40 studentų.

Poetinė baltistika: Vlado Braziūno poezijos at(si)vėrimai

Skirmantas Valentas analizuoja poeto Vlado Braziūno eilėraščius, vesdamas paralelę tarp poetinio ir mokslinio mąstymo. Poezijoje, kaip ir kalbotyroje, gali būti rekonstruojama kalba – tačiau ne tik jos fragmentai, bet ir ištisas pasaulis. Baltistikos terminu įvardijama kompleksinė mokslo šaka, tirianti baltų tautų istoriją, kalbas, literatūrą, folklorą. Ar baltistika gali slypėti poezijoje?

Baltistika Lietuvoje ir užsienyje

Baltistikos mokslas atsirado už Lietuvos ribų. Tai buvo susiję su lyginamosios indoeuropiečių kalbotyros iškilimu devyniolikto amžiaus pirmojoje pusėje.

Baltistika Brno universitete

Prieš penkerius metus Literatûros žurnale buvo pirmą kartą išsamiau pristatyta Masaryko universiteto (Brno, Čekija) baltistikos studijų programa (Literatūra 44, 2002). Nuo to laiko įvyko nemažai teigiamų pokyčių, apie kuriuos norėtume informuoti Lietuvos akademinę bendruomenę.

Vitalijos Karaciejūtės straipsnis „Baltistikos centrai ir Lietuva: baltistika pasaulio kontekste“ (tarptautinės mokslinės konferencijos apžvalga)

2013 m. vasario 21–22 d. Lietuvos edukologijos universitete* vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Baltistikos centrai ir Lietuva: baltistika pasaulio kontekste“. Pranešimus skaitė mokslininkai iš Baltarusijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Vengrijos, Vokietijos ir kt.

Gruzijos technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro informacinis biuletenis

2014 m. sausis, Nr. 1

2014 m. vasaris, Nr. 2

2014 m. kovas, Nr. 3

2014 m. balandis, Nr. 4

2014 m. gegužė, Nr. 5

Gruzijos technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro studentai gieda Lietuvos himną (vaizdo įrašas)

Bibliografinė apybraiža „Lietuviai inteligentai tautos laisvės ir pažangos kelyje“

Apybraižoje supažindinama su dr. A. Liekio leidžiamų „Lietuvos mokslas“, „Lietuvių tauta“ serijų knygų aprašymais, viršeliais, įvadiniais ir baigiamaisiais straipsniais, turiniais.

Vilmos Balsytės straipsnis „Baltistika, suvokta kaip visuma“

Baltistikos pasaulis šiemet mini 150-ąsias žymaus mokslininko Eduardo Volterio gimimo metines*. Ta proga rugsėjo pabaigoje Sankt Peterburgo valstybiniame universitete, kur E. Volteris ilgą laiką dirbo Lyginamosios kalbotyros katedros privatdocentu, vyko tarptautinė mokslinė konferencija Eduardas Volteris ir baltistika kaip kompleksinis mokslas.

Viktorijos Daujotytės straipsnis „Kas bus su filologija?“

Pasakyti, kad esi filologė, kažkaip nesmagu, – prasitaria gabi magistrantė. Kas kita – teisininkė, medikė, matematikė... Universitetų filologinės programos nebepritraukia gabių žmonių, imamasi jas pertvarkyti į medijų, kultūros, komunikacijos studijas. Bet kai išeinama iš savo namų, savo noru juos apleidžiant, ar namams nekyla grėsmė? Gal jiems reikia pagalbos, vidinių patvarkymų ar pasitvarkymų.