Naujienos

2026 m. rugsėjo 25–26 d. Varšuvos universitete vyks Baltijos šalių studentų konferenciją „Baltijos šalių tiltai“ (“Bridges in the Baltics”).

Konferencijos tikslas – suburti Baltijos šalimis besidominčius studentus, suteikti galimybę pristatyti savo mokslinius darbus, keistis patirtimi, užmegzti naujus ryšius. Konferencijoje kviečiami dalyvauti Baltijos ir kitų užsienio šalių universitetų bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų studentai.

Kviečiame dalyvauti.

Konferencijos programa

Tezės

Spalio 2 d. VU bibliotekoje bus perduotas Leonardo Dambriūno archyvas ir pristatyta paroda „Leonardui Dambriūnui – 120“, o spalio 3 d. Filologijos fakultete vyks seminaras „Valstybinės kalbos keliu: žmonės ir jų darbai. Leonardui Dambriūnui – 120“.

Kviečiame dalyvauti!

2026 m. spalio 1–2 d. Vilniaus universitete (Universiteto g. 5, Vilnius) vyks 31-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija „Kalba kaip sistema ir procesas“.

Konferenciją organizuoja Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto Lietuvių kalbos katedra kartu su Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centru.

Plenarinius pranešimus skaitys Davidas Britainas (Berno universitetas), Pietras Umbertas Dinis (Pizos universitetas), Simone Pisanas (Sienos universitetas), Piotras Grablunas (Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas, Varšuvos universitetas), Rita Miliūnaitė, Aurelija Tamulionienė ir Nida Poderienė (Lietuvių kalbos institutas).

Konferencijos programa.

Daugiau informacijos žr. čia.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia užsieniečius ir užsienio lietuvius registruotis į Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursus!

Kviečiame registruotis iki spalio 28 d. čia.

2027 m. sausio 4 d. prasidės dviejų savaičių lietuvių kalbos žiemos kursai. Paskaitos ir užsiėmimai vyks Vilniaus universiteteto Filologijos fakultete.

Daugiau informacijos žr. čia.

Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centras kartu su partneriais pradeda įgyvendinti projektą „Kalnų tekstai: Balys Sruoga tarp Lietuvos ir Sakartvelo“. Jo tikslas – aktualizuoti Balio Sruogos literatūrinį palikimą, pristatyti kelionių po Kaukazą įkvėptą kūrybą ir puoselėti Lietuvos bei Sakartvelo kultūrinius ryšius. Projekto programoje numatytos paskaitos ir kalbos pratybos studentams, literatūriniai skaitymai, diskusijos, edukacinės veiklos ir kultūriniai renginiai, skirti Balio Sruogos kūrybai ir jos sąsajoms su Sakartvelu.

Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/lituanistika 

„Lietuvių kalba man yra tikrai graži. Man labai patinka kalbėti lietuviškai. Ir toks pastebėjimas, kad man nepatinka, kai jauni žmonės kalba lietuviškai su labai daug anglicizmų, rusicizmų. Bet, aišku, kalbėdamas su lietuviais aš irgi noriu kalbėti taip, kaip ir jie, nenoriu kalbėti kaip tikras užsienietis, noriu tapti savas“, - sako Poznanėje (Lenkija) užaugęs, dabar Vilniuje studijuojantis Patrikas.

Daugiau skaitykite čia.

Patrykas Piątekas. Nuotraukos iš asmeninio albumo.

Frankfurto prie Maino Goethes universiteto bakalauro ir magistro studijų programų studentai, kurie specializuojasi baltų kalbotyros srityje ar bent lanko praktinės lietuvių kalbos kursus, 2026 m. vasaros semestre turėjo progą susipažinti su elektroninio atvirosios prieigos lietuvių-vokiečių-lietuvių kalbų žodyno LiVoLi rengimu.

Mokomojo žodyno idėja grįstas dvikalbis žodynas LiVoLi atitinka šiuolaikinius elektroninės leksikografijos standartus ir apima apie 4000 žodyno straipsnių, kuriuose taip pat pateikiami būdingi žodžių junginiai, atrinkti bei iliustruoti remiantis lietuvių kalbos tekstynų duomenimis. Dvikryptė paieškos sistema leidžia naudotis žodynu ne tik tiems, kurie mokosi vokiečių kalbos, bet ir vokiškai kalbančiose šalyse lietuvių kalbos besimokantiems studentams.

Žodynas pradėtas rengti 2020 m. finansuojant Vilniaus universiteto Mokslo skatinimo fondui ir bendradarbiaujant Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Vokiečių filologijos katedros docentei ir projekto vadovei dr. Linai Plaušinaitytei, doc. dr. Skaistei Volungevičienei, Taikomosios kalbotyros instituto direktorei ir Lietuvių kalbos katedros docentei dr. Vilmai Zubaitienei, Frankfurto prie Maino Johanno Wolfgango Goethes universiteto Empirinės kalbotyros instituto profesorei dr. Jolantai Gelumbeckaitei ir talkinant abiejų universitetų studentams. Po 2023-ųjų žodynas toliau pildytas asmenine rengėjų iniciatyva, o 2026 m. gavus finansavimą iš Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, žodyno LiVoLi duomenų pagrindu Frankfurte baltistiką studijuojantiems studentams surengtos elektroninės leksikografijos dirbtuvės.

Dirbtuvių projektas vyko nuo 2026 m. kovo pabaigos iki liepos vidurio. Pirmiausia Frankfurto prie Maino Goethes universiteto baltų kalbotyros studijų programos koordinatorė prof. dr. Jolanta Gelumbeckaitė ir lietuvių kalbos dėstytoja Alina Baravykaitė, lankydamosi Vilniaus universitete, su projekto partnerėmis aptarė išsamią būsimų dirbtuvių programą ir tolesnį bendradarbiavimą, dalijosi gerąja patirtimi, stiprino esamus ir mezgė naujus ryšius. Po parengiamojo etapo Vilniaus universiteto dėstytojos viešėjo Frankfurto prie Maino Goethes universiteto Empirinės kalbotyros institute, kur studentams skaitė įvadines paskaitas ir su Frankfurto kolegėmis vedė praktines leksikografijos dirbtuves. Jų dalyviai susipažino su elektroninės leksikografijos darbo principais, žodyno LiVoLi infrastruktūra bei jam sukurta informacijos įvedimo programa, atliko įvairias žodyno rengimo užduotis.

Viešnios iš Vilniaus universiteto su Frankfurto universiteto lietuvių kalbos dėstytoja po leksikografijos dirbtuvių. Frankfurto prie Maino Goethes universiteto studentų nuotr.

Viešėdamos Frankfurto prie Maino Goethes universitete, doc. dr. Lina Plaušinaitytė ir doc. dr. Vilma Zubaitienė per Empirinės kalbotyros instituto tradicinį kolokviumą (viešą paskaitą) šio instituto kolektyvui ir studentams taip pat skaitė apžvalginį pranešimą apie dvikalbės lietuvių leksikografijos raidą, aktualijas ir problemas, aptarė žodyno LiVoLi specifiką ir naudą mokantis lietuvių kalbos. Ateityje žodynas dar bus plečiamas, tad šis projektas visapusiškai naudingas: Frankfurto studentai prireikus galės prisidėti rengiant ar redaguojant žodyną ir taip tobulins savo lietuvių kalbos žinias, o Vilniaus universiteto docentės susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms projekto įdirbį galės panaudoti prisidėdamos prie Frankfurto prie Maino Goethes universiteto Empirinės kalbotyros instituto studijų programų, kuriose numatyti leksikografijos kursai.

Frankfurto prie Maino Goethes universiteto lietuvių kalbos dėstytoja Alina Baravykaitė

Pasaulyje negausu universitetų, kuriuose mokoma lietuvių kalbos, į studijų programas ji įtraukiama taip pat nedažnai. Frankfurto prie Maino Goethe’s universitetas yra viena iš nedaugelio lietuvių kalbos studijas siūlančių Vokietijos aukštųjų mokyklų, o Alexandre’as Jouanas ir Ai Chen – vieni iš nedaugelio šios šalies studentų, besimokančių lietuvių kalbos. Kas gi juos skatina domėtis nedidelės pasaulio bendruomenės dalelės kalbama kalba?

Iš Guangdžou kilusi Ai Chen yra Frankfurto prie Maino Goethe’s universiteto Lingvistikos instituto doktorantė, rengianti disertaciją iš neigimo prozodijos Kantono kinų kalboje. Studijuodama anglistiką ir pedagogiką Kinijoje ir pagal mainų programą praleidusi semestrą Šveicarijoje, po bakalauro studijų nutarė tęsti mokslus šioje Alpių šalyje ir ten įgijo kalbotyros magistro laipsnį. Kai prieš dvejus metus atsidūrus Vokietijoje doktorantūros projektui prireikė trečiosios užsienio kalbos žinių, lietuvių kalbą Ai pasirinko neatsitiktinai: dar Šveicarijoje buvo susidraugavusi su ten studijuojančia lietuvaite, tad magėjo išmokti bičiulės kalbą.

Lietuvių kalba Ai susidomėjo dar ir dėl to, kad ši labai skiriasi nuo kitų kalbų, kurias ji moka. Kas sunkiausia mokantis lietuvių kalbos? Mergina sako, kad gimtojoje kinų kalboje stinga atspirties taškų lietuvių kalbos sistemai perprasti. Tačiau tie visiškai nauji ir ne iš karto suvokiami gramatikos reiškiniai Ai ir teikia didžiausią pasitenkinimą, nes atveria platesnį požiūrį į kalbas, padeda geriau suprasti kitų sričių kalbotyros darbus ir, be abejo, vykdyti savo mokslinį tyrimą. Kalbininkei labai smagu, kad su ne taip retai sutinkamais lietuviais jau geba susišnekėti lietuviškai. Su bičiule lietuve taip pat jau susirašinėja jos gimtąja kalba. Ai dar labiau džiaugsis, kai galės pradėti skaityti knygas lietuvių kalba, o kitą kartą nuvažiavusi į Lietuvą sugebės daugiau suprasti ir bendrauti su gimtakalbiais.

Nuvažiavusi kitą kartą..? Taip, mergina 2022-ųjų žiemą yra viešėjusi Lietuvoje, kai buvo pakviesta į draugės vestuves. Toji savaitės trukmės viešnagė paliko didelį įspūdį ir sužadino domėjimąsi lietuvių kalba bei kultūra. Tada ją sužavėjo elegantiški pastatai ir baltas sniegas, patiko ir lietuvių patiekalai. Skrudinta duona – mėgstamiausias merginos valgis. Ateityje kalbininkė ketina būtinai dar kartą aplankyti Lietuvą, o progai pasitaikius noriai pasitobulintų intensyviuosiuose kalbos kursuose. Kas žino, gal kada nors savo mokslo darbuose Ai Chen tyrinės ir lietuvių kalbą.

Ai Chen ir Alexandre’as Jouanas prie Frankfurto Goethe’s universiteto. Alinos Baravykaitės nuotr.

Taip pat 2024-ųjų rudenį lietuvių kalbos mokytis pradėjęs Alexandre’as Jouanas yra Frankfurto prie Maino Goethe’s universiteto Empirinės kalbotyros instituto auklėtinis: šiame institute įgijęs empirinės kalbotyros bakalauro laipsnį, tapo ir tos pačios srities magistrantu, kurio specializacija – indoeuoropeistika.

Būtent galimybė gilintis į indoeuropeistiką paskatino iš Mainco kilusį jaunuolį rinktis studijas vos už pusšimčio kilometrų esančio Frankfurto prie Maino Goethe’s universitete. Indoeuropeistika Alexandre’ą patraukė dar jam lankant klasikinę gimnaziją, kai susidomėjo Friedricho Klugės „Vokiečių kalbos etimologiniu žodynu“ (pirmas leidimas 1883 m.), kuris laikomas standartiniu tokio pobūdžio veikalu.

Pradėjęs studijuoti Frankfurte ir iš universiteto baltų kalbotyros studijų programos vadovės prof. dr. Jolantos Gelumbeckaitės sužinojęs apie galimybę mokytis lietuvių kalbos, vaikinas netruko pasirinkti šios indoeuropeistikai reikšmingos kalbos kursus. Labiausiai Alexandre’ą traukęs lietuvių kalbos archajiškumas, ypač vardažodžių morfologija, leksika ir kirčiavimas. Dvejus metus mokęsis lietuvių kalbos, indoeuropeistas nedvejodamas sako, kad didžiausią studijų malonumą jam teikia didelis lietuvių kalbos panašumas, o kartu ir skirtumai nuo kitų kalbų, kurių jis mokėsi ar kuriomis kalba – senosios graikų kalbos, lotynų, rusų ar vokiečių. Daugiausia sunkumų kelia, žinoma, lietuvių kalbos žodžiai, kuriuos vokiečių ir prancūzų kalbų aplinkoje išaugusiam jaunuoliui išmokti nėra lengva, nors lietuvių žodynas nepalyginamai lengvesnis už kitų neindoeuropiečių kalbų, kurių jam yra tekę mokytis, žodynus.

Alexandre’as svajoja apie profesiją, kurioje galėtų pritaikyti savo kalbų žinias ir turėtų progų bendrauti su kuo daugiau gimtakalbių. Jam dar nėra tekę lankytis Lietuvoje, tačiau ateityje jis būtinai planuoja ten nukeliauti. Baltistikos specializacijos dalykų ir lietuvių kalbos paskaitose Alexandre’ui susidaręs įspūdis, kad Lietuvoje tebėra svarbios įvairios tradicijos bei šventės, kurios Vokietijoje puoselėjamos galbūt nebe taip intensyviai. Indoeuropeistui maga pamatyti ir patirti visa tai gyvai.

Frankfurtas prie Maino yra daugiausiai – apie 800 tūkstančių – gyventojų turintis Heseno žemės miestas, besivejantis milijoninius Vokietijos didmiesčius Hamburgą, Miuncheną, Kelną ir daugiamilijoninę sostinę Berlyną. Priešingai nei keliolika kartų mažesnis bendravardis Vokietijos rytuose prie Oderio upės, Frankfurtas prie Maino šliejasi prie kelių kitų šalies miestų, kuriuose kone pusė ar daugiau nei pusė gyventojų yra nevokiečių kilmės. Po 1945-ųjų šis Frankfurtas tapo daugiakultūriniu ekonominiu centru su Europos centrinio banko ir daugelio kitų bankų bei institucijų būstinėmis, čia vyksta įvairios pasaulinės reikšmės tarptautinės mugės, kurių seniausioji – knygų mugė. Miestas reikšmingas Vokietijos istorijai ir kultūrai: be kita ko, viduramžiais čia buvo frankų valdovų rezidencija ir imperinis miestas, XIX a. įvyko nacionalinis susirinkimas, Frankfurte gimė Johannas Wolfgangas Goethe, Theodoras Adorno ir Erichas Frommas, čia yra dirbę įvairių sričių Nobelio permijos laureatai, universitete yra dėstęs filosofas Jürgenas Habermasas.

Lietuviams beveik Vokietijos viduryje išsidėsčiusi Heseno žemė yra ypatinga tuo, kad joje, nedideliame vos už 70 km nuo Frankfurto prie Maino esančiame Lampertheimo miestelyje, įsikūrusios Vokietijos lietuvių bendruomenės būstinė ir Vasario 16-osios gimnazija. 1914 m. įsteigtame ir vėliau Johanno Wolfgango Goethe’s vardu pavadintame Frankfurto prie Maino universitete, kuriame dabar studijuoja daugiau nei 40 tūkst. studentų ir dirba virš 5000 darbuotojų, dėstyti lietuvių kalbą pradėta 2005-aisiais. Po dešimtmečio į Empirinės kalbotyros instituto studijų programas įtraukta ir atskira baltų kalbotyros specializacija, kurios dalykus gali rinktis tiek bakalauro, tiek magistro studijų programų studentai. Tarptautinant Vokietijos aukštąsias mokyklas ir siekiant pritraukti daugiau studentų iš kitų šalių, nuo 2026–2027 m. akademinių metų ir Frankfurto prie Maino Goethe’s universiteto Empirinės kalbotyros magistro studijų programa su aštuoniomis  – tarp jų ir baltų kalbotyros – specializacijomis bus vykdoma anglų kalba. Tad tikėtina, kad miestas ir universitetas taps dar daugiakultūriškesni.

Frankfurto prie Maino Goethe’s universiteto lietuvių kalbos dėstytoja Alina Baravykaitė

Liepos 6-9 d. į Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto organizuojamas edukacines-kūrybines dirbtuves „Lietuvos kultūra: tradicijų ir dabarties dermės“ susirinko 17 studentų iš dešimties partnerinių institucijų: Černivcų Jurijaus Fedkovičiaus nacionalinio pedagoginio universiteto, Helsinkio universiteto, Jerevano valstybinio universiteto, Krokuvos Jogailaičių universiteto, Kyjivo Taraso Ševčenkos nacionalinio universiteto, Latvijos universiteto, Masaryko universiteto, Sakartvelo Technikos universiteto, Varšuvos universiteto ir Vienos universiteto. Renginys organizuotas įgyvendinant Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos finansuojamą projektą „SANTAKOS: užsienio baltistikos centrų ir Vytauto Didžiojo universiteto bendrų akademinių lituanistinių veiklų įgyvendinimas“.

Tris dienas trukusios dirbtuvės dalyviams suteikė galimybę ne tik gilinti akademines žinias apie Lietuvos istoriją, kalbą ir kultūrą, bet ir patirti ją per kūrybines veiklas, gyvą bendravimą bei kultūrines patirtis Kaune. Dirbtuvių programa prasidėjo iškilmingu atidarymu VDU Didžiojoje auloje, kur dalyvius pasveikino universiteto bendruomenės atstovai, o šventinę nuotaiką kūrė muzikinė programa. Istorikas Simonas Jazavita paskaitoje „Kaunas tada ir dabar: nuo laikinosios sostinės iki šiuolaikinio miesto“ supažindino studentus su miesto istorine raida, o vėliau jie lankėsi Kauno miesto muziejuje ir susipažino su miesto kultūriniu paveldu.

Pasak projekto vadovės dr. Jurgita Macijauskaitės-Bondos, „didelis dėmesys dirbtuvėse skirtas lietuvių tradicinei kultūrai. Studentai dalyvavo paskaitose ir praktiniuose užsiėmimuose apie lietuvių tautinį kostiumą, susipažino su vienu seniausių tradicinių muzikos instrumentų – kanklėmis, išgirdo jų skambesį ir uždainavo lietuviškai. Diskusijose apie Lietuvos praeitį, dabartį ir ateities vizijas bei lietuviškos tapatybės sampratą dalyviai nagrinėjo šiuolaikinės Lietuvos kultūros iššūkius ir jos vietą globaliame pasaulyje“.

„Viena svarbiausių dirbtuvių dalių buvo fotografijos kūrybinis projektas. Studentai tyrinėjo Kauno miesto erdves ieškodami tradicijų ir modernumo sąveikos, o sukurtus darbus pristatė baigiamojoje sesijoje. Kūrybinės užduotys skatino ne tik pažinti miestą, bet ir reflektuoti Lietuvos kultūrinį identitetą per vizualinę raišką. Ne mažiau svarbią programos dalį sudarė dalinimasis kultūrine patirtimi. Dalyviai ragavo tradicinius lietuviškus patiekalus, susipažino su nacionaline virtuve, o draugystės popietėje VDU Botanikos sode pristatė savo šalių tradicinius užkandžius, dainavo ir šoko,“ – pasakoja J. Macijauskaitė-Bonda.

Vytauto Didžiojo universitetas nuosekliai prisideda prie tarptautinio lituanistikos (baltistikos) centrų tinklo plėtojimo, skatindamas akademinius mainus, kultūrinį dialogą ir bendrus mokslinius bei edukacinius projektus. Dirbtuvės „Lietuvos kultūra: tradicijų ir dabarties dermės“ tapo dar vienu sėkmingu žingsniu stiprinant pasaulinę baltistų bendruomenę ir puoselėjant gyvą ryšį su Lietuvos kultūra.

Kursų dalyviai. J. Petronio, J. Macijauskaitės-Bondos nuotr.

Daugiau