Navigacija

Lietuvių kalbos duomenų bazės

Virtuali elektroninio paveldo sistema (VEPS): Virtuali elektroninio paveldo sistema (VEPS) yra milžiniškas skaitmeninis lobynas, kuriamas pagal Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategiją. VEPS portalas visiems besidomintiems šiuo lobynu užtikrina greitą ir patogią prieigą prie tūkstančių meno kūrinių, knygų, laikraščių, rankraščių tekstų, žemėlapių, garso įrašų. Visa tai kartu sukuria unikalią, turtingą ir vaizdingą Lietuvos kultūros paveldo panoramą.
Asmeninės lietuvių rašomosios kalbos duomenų bazė: AKdb kuriama siekiant kaupti, skaitmeninti ir padaryti prieinamus elektroninėje terpėje asmeninės rašomosios lietuvių kalbos duomenis: žmonių laiškus, dienoraščius, atsiminimus, nuotraukų užrašus, raštelius ir kitus asmeninio pobūdžio rankraščius.
Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas: „Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas“ – visuma elektroninį pavidalą turinčių ir specialia programine įranga aprūpintų tekstų, skirtų filologinei, statistinei, sociologinei ar kitokiai kalbos vienetų vartosenos analizei.
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas: „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ yra universalus aiškinamasis, norminamasis, plačiausiam skaitytojų ratui skirtas bendrinės kalbos kodifikacijos veikalas.
Duomenų bazė „Lituanistika“: „Lituanistikos“ duomenų bazę nuo 2006 metų rengia Lietuvos mokslo taryba bendradarbiaudama su Lietuvos mokslo institucijomis ir bibliotekomis. Duomenų bazėje pateikiami humanitarinių ir socialinių mokslų kūriniai, kurių tyrimo objektas – Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, kalbos raida ir dabartis.
Kalbos konsultacijų kompiuterinis bankas: Kalbos konsultacijų kompiuterinis bankas sukurtas remiantis Lietuvių kalbos instituto Kalbos kultūros, Gramatikos ir Terminologijos skyrių, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos konsultacijų punktų, Vilniaus savivaldybės kalbos tvarkytojos pateiktomis kalbos konsultacijomis. Iš sukauptų duomenų atrinkti ir susisteminti dabartinei vartosenai aktualūs kalbos dalykai.
Kalbos rekomendacijų kompiuterinė duomenų bazė: Lietuvių kalbos instituto Kalbos kultūros skyriuje nuo 1994 m. buvo pradėta nuosekliai kaupti su kalbos praktika susijusi ir kalbos tvarkybos darbui reikalinga informacija. „Mūsų kalbos“ žurnalo redakcija yra perdavusi ir savo sukauptus bibliografinius kalbos publikacijų duomenis nuo 1968 m. Duomenys buvo renkami iš Lietuvos periodinės ir specialiosios lingvistinės spaudos: tai publikacijos įvairiais kalbos klausimais.
Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė: Čia rasite lietuvių kalbos žodžių etimologijas, publikuotas mokslo literatūroje. Ši duomenų bazė nuolat atnaujinama ir papildoma.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas: 2011 m. spalio mėnesį pradėti vieno iš Europos Komisijos finansuojamo projekto „Baltijos ir Šiaurės šalių dalys atviroje Europos lingvistinėje infrastruktūroje“ (META-NORD) skaitmeninių produktų – Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno kūrimo darbai. Tikslas – sukurti duomenų bazę, kurioje būtų galima nuolat kaupti naująją lietuvių kalbos leksiką ir ilgainiui atskleisti sisteminį šios leksikos vaizdą.
Lietuvių kalbos žodynas: Čia pateikiamas pataisyto „Lietuvių kalbos žodyno“ (t. I–XX, 1941–2002) elektroninio varianto I leidimas (2005) – tekstas, nuorodos, paieška, kita su juo susijusi informacija bei kiti interneto šaltiniai.
Lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė: Interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė. Joje pateikiama ugdymo procesui būtina informacija, aktualizuoti ir susieti kalbos, literatūros ir istorijos mokymosi šaltiniai; sudarytos galimybės giliau domėtis konkrečia tema. Atnaujintas ugdymo turinys išdėstytas lanksčiau ir įvairiapusiškiau, atskleidžiant reiškinių tarpusavio ryšius, epochos, geografinių ir kt. veiksnių įtaką.
Lietuvių tautosakos rankraštyno duomenų bazė: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštynas – tai didžiausia ir seniausia folkloro saugykla Lietuvoje, paveldėjusi Lietuvių mokslo draugijos (1907–1940), Lietuvių tautosakos archyvo (1935–1939) ir kt. fondus. Joje įamžinta šimtmečius gyvavusi valstietiškoji kultūra, o dabar kaupiamas ir šiuolaikinio gyvenimo realijas atspindintis folkloras.
Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas: Šioje pãsvetainėje teikiami visi Lietuvos Respublikos piliečių (2006 m. Gyventojų registro duomenimis) ir Lietuvoje 1991–2010 m. gimusių vaikų vardai (ir vardai vaikų, gimusių užsienyje, bet įtrauktų į Lietuvos gyventojų registrą). Iš viso šiuo metu sąvade 82 746 vardai, tai 3,5 mln. asmenų (tiksliau – 3 593 391 asmens) vardai.
Lituanistikos paveldo informacinė sistema „Aruodai“: Aruodų pagrindinėje saugykloje saugomi kalbos, folkloro, archeologijos, etnologijos, istorijos tekstiniai duomenys. Šiuo metu čia yra 1760 visateksčių įrašų: 660 įvairių etnokultūrinio pobūdžio lietuvių kalbos duomenų, kurių apimtis įvairuoja nuo trumpų vieno sakinio tekstelių iki ilgų senosios raštijos fragmentų; 600 tautosakos tekstų, daugiausia pasakos, sakmės ir dainos; 300 archeologijos duomenų (archeologinės objektų fiksacijos ir jų komentarai); 62 naratyviniai ir vizualiniai istorijos šaltiniai; 86
Sakytinės lietuvių kalbos tekstynas: Sakytinės lietuvių kalbos tekstyno iniciatoriai buvo VDU mokslininkai, vadovaujami doc. dr. Inetos Dabašinskienės. Į sakytinės lietuvių kalbos tekstyno kūrimo darbus buvo pakviesti ir įsitraukė LKI, KU, ŠU ir VU mokslininkai. Tekstyną sudaro 230 val. trukmės sakytinės kalbos, apimančios spontaninę šnekamąją ir parengtą viešąją kalbą, įrašai, iš viso apie 680 000 morfologiškai anotuotų žodžių.
Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblija: Šioje interneto svetainėje skelbiamas iš Britų bibliotekoje Londone saugomo rankraščio (Londonas, 1657; signatūra MS 41301) parengtas interaktyvus skaitmeninis Chylinskio Naujojo Testamento vertimo tekstas.
Senųjų raštų duomenų bazė: Senieji lietuviški raštai Lietuvių kalbos institute pradėti skaitmeninti 1995 metais. Į elektronines laikmenas pirmiausia kelti XVI–XVII amžiaus šaltiniai. Senųjų raštų duomenų bazės vadovė dr. Ona Aleknavičienė.
Sintaksinis tekstynas „Vilsinteks“: Lietuvių kalbos institute pradedamas sintaksiškai anotuoti publicistikos tekstynas.
Tarmių archyvo duomenų bazė: Tarmių archyvo duomenų bazėje sukaupta informacija apie Lietuvių kalbos institute saugomus tarmių garso įrašus, iš magnetinių juostų bei kasečių perrašytus į kompaktinius diskus ir skirtus klausyti kompiuteriu.
Tarmių tekstyno duomenų bazė: Tarmių tekstyno duomenų bazėje 45 Lietuvių kalbos ploto punktai sujungti su garso įrašu ir transkribuotu tekstu.